2015 ruduo: Ukraina - Moldova

2015 rugsėjo 5 Startuojam dviese 8 val. ryto Kaune, tikimės savaitę pasitrinti Karpatų kalnų viršūnėmis. Pirmos dienos tikslas (520 Km) prašokti Baltarusiją ir nakvoti netoli Kovelio, Ukrainoje. Sėkmingai pasiekiam Baltarusijos sieną, prasisukam daugiausiai per 30 minučių, eilių nėra. Pasirinkom Baltarusiją, nes jau teko važiuoti į Ukrainą per Lenkiją ir nors lenkų keliai geri, bet kelių apkrovimas vargina, kai reikia nuolat lenkti arba prasilenkti su fūrom, ypač pilant lietui. Pasirinkimas pilnai pasiteisino, Vizos kainavo po 30€, bet kuras dvigubai pigesnis, tai pildami 2 bakus, sutaupėme daugiau kaip pusę vizos kainos. Kelių būklė Baltarusijoj nepriekaištinga, o transporto yra tik miestuose. Užmiestyje visiškai tuščia lyginant su Lenkija. Vos keletas automobilių per visą šalį. Yra kita nedidelė problema - ne visuose miesteliuose yra bent viena valgykla!

Apie Baltarusiją: pinigai nenormalūs, 1€=19750 rublių, smulkiausia kupiūra 100 rublių = 0,005€, benzino kaina 0,63€

Važiuojant per sieną reikia pildyti migracijos kortelę 2 vnt ir transporto priemonės laikino įvežimo deklaraciją.

Restoranas ar valgykla gali būti uždarytas pietų pertraukai. Kompleksiniai pietūs kainuoja 1 - 2 €. Mes pataikėme į restoraną, sriuba ir koldūnai kainavo ~1,5€

Į Ukrainą įvažiuojame beveik be problemų, užtrunkam gal apie valandą, nes ukrainiečių muitinės sistemos užsikaprizino ir liepė muitininkams patikrinti mūsų motociklų registraciją regitroje. Jiems nepavyksta, bet šiaip taip išsikrapštom. Kelių būklė iškart primena, kad tai Ukraina. Nevažiuokite ten su sportiniais motociklais :)

Šita nuotrauka iš vėlesnės dienos, bet esmė ta pati.

Sėkmingai atvažiuojam iki numatyto viešbučio netoli Kovelio, įsikuriam pusiau liukse už 15€, vakarienei gaunam po rimtą kepsnį, vieninės "samahonkos" ir maltų lašinių užtepėlės su česnaku. Vyriškai. Visa tokia vakarienė dviems atsiėjo ~15€.

Vakarienės metu žiūrim orų prognozes ir ima liūdesys. Lietuvoj rodė gerą orą, kol atvažiavom viskas apsivertė ir rodo lietų visoj beveik visoj Ukrainoj. Gerai, kad beveik, nes pradėjom ieškoti kur sausa ir OP! Odesoj saulė šviečia! Kilometrų? Per Kijevą 912 km. Vienai dienai per daug, kur nors pernakvosim. Numatoma vieta Umanė, iki ten 646, vienai dienai bus gerai. Su vietiniais išsiaiškinam, kuriuo keliu važiuoti, kurio vengti ir viskas. Planai sukurti iš naujo.

2015 rugsėjo 6 Ryte žadina lietus. Prognozės pildosi, lietus pila nuo ankstyvo ryto. Pavalgom pusryčius, kraunamės, rengiamės lietaus aprangas ir startuojam šlapiu keliu link Kijevo. Kelias geras, betonkė su asfaltu, transporto minimaliai (sekmadienis), greitis pakankamai geras ir kilometrai vyniojasi. Ukraina irgi išdžiovinta sausros ir lietus mums savotiškai padėjo įveikti tą kelią, nes du trečdalius kelio teko uostyti degančių durpynų dūmus. Niekas jų nebando gesinti, nes turbūt nėra jokių kitų priemonių, tik lietus, kai dega šimtai ar tūkstančiai kvadratinių km durpynų.Pralekiam iki Kijevo sustodami tik kuro pilti, visą kelią merkia lietus, sukam į autostradą link Odesos ir stojam pietauti. Panašu, kad pataikėm į medžiotojų užeigą:

Po pietų išlindus į lauką pamatom, kad lietus gerokai aprimęs ir rodos į pietus matosi kažkokie pragiedruliai, kas nuteikia optimistiškai. Lekiam toliau, likus 10 Km iki Uman stojam nusirengti jau išdžiuvusių lietaus aprangų ir tepti grandinių. Vos įsukę į Uman susirandam viešbutuką. Klausiam kainos - sako 10€, į derybas nesileidžia. Sako bus muzika iki 23 val. Nepagalvojom, kad gyva muzika bus tiesiai po mūsų kambariu. Na nieko, ištversim. Vakaras praėjo su krepšiniu per telefono ekraną šokių salėje, o kadangi muzika dar nesibaigė, buvo sugalvota kita pramoga. Išėję į lauką radom lūkuriuojančių keletą taksi. Išsirinkom žiguliuką ir paprašėm, kad apvežtų parodyti miestą. Miestas nedidelis, bet buvo ką pamatyti. Įspūdingai atrodė žydų kvartalas. Netikėtai keista Ukrainoje, mažam miestelyje aptikti vos ne atskirą valstybę. 15 min ekskursija taksi kainavo ~2€.

2015 rugsėjo 7 Pirmadienio rytas džiugina geru oru, šviečia saulė. Sulaukiam, kol atsidarys restoranas, pavalgom pusryčius ir susikrovę minam paskutinius 280 km iki Odesos. Per Odesą minam iki pat centro, einam ant Potiomkino laiptų, pasivaikštom pirmyn atgal, paklausinėjam kaip pakliūti į Gruziją, bet niekas nieko nežino.

Važiuojam dar pasivaikščioti po Deribasovskaja pėsčiųjų gatvę, užvalgom kažkokių rekomenduotų "Venskije" dešrelių, nusiperkam suvenyrų ir Odesos lankymą baigiam, nes dar reikia susirasti nakvynę gretimame kurorte Zatoka.

Pakeliui tradiciškai ragaujam kiniečių parduodamų arbūzų:

Zatoka yra kažkas panašaus į mūsų Šventąją -30 metų. Išsimaudę juodojoj jūroj, apeinam visą miestelį ir susirandam bene padoriausią vietą vakarienei su gražiu vaizdu ir neblogai gyvai atliekamu bliuzu. Linkėjimai :)

Vakarą praleidžiam su saulėgražų pakeliu,

o 2015 rugsėjo 8 ryte apėję kelias valgyklas nutariam kad kebabai bus saugiausias maistas.

Nuolat tikrinam orų prognozes, jos vis gerėja, tad susikrovę mantą traukiam link Moldovos sienos. Nutarėm, kad jau laikas grįžti į kalnus, o kelią trumpinam susipažindami su Moldova. Pasienio ruože kelias tragiškas, duobės labai gilios... Sieną kertam greitai, be problemų, šutinam link sostinės. Moldovoj gan gerai išspręsta greičio viršijimo prevencija: visų pravažiuojamų miestelių pradžioj ir gale radarai kameros, fiksuoja vidutinį greitį, taigi mes kaip ir visi kiti šliaužiam ypatingai saugiu greičiu. Pasiekę Kišiniovą susirandam centrą, aplankom jų "maidaną" prie vyriausybės, apeinam ratuką pėsti ir lekiam tolyn.

Išvažiavę iš miesto susirandam pakelės restoranėlį, ragaujam moldaviškus patiekalus - triušieną su mamalyga ir .... raugintais arbūzais. Taip... Raugintų agurkų nelabai mėgstu, bet jie geriau, nei rauginti arbūzai :(

Šios dienos tikslas - Edinet, miestelis netoli Ukrainos sienos. Viešbutis kaip visada pigus (~10€ už pusiau liuksą su dvigule ir viengule lovą atskiruose kambariuose), bet pakankamai neblogas. Vakarienė lauke tarp kačių :)

2015 rugsėjo 9 sulaukiam kol atsidarys (10val) virtuvė, gaunam syrnikų (kepti varškėčiai) pusryčiams, pilam kurą ir šaunam į Ukrainą. Benzino kaina panaši, kaip Ukrainoj. Sieną kertam gana greit ir be problemų, neskubėdami, bet nestoviniuodami pasiekiam dienos tikslą Yaremche. Susirandam nakvynei viešbutuką, kurių čia pilna, nusimetam daiktus ir lekiam į kalną. Manėm spėsim dar iki viršaus užsikabarot. Vietiniai pasakė, kur yra dviračių takas, bet panašu, kad nepataikėm, nes kai pasivartę nusileidom nuo kalno, sakė, kad tai sudėtingas pėsčiųjų takas. Na nuostoliai nedideli, optimizmo liko kitai dienai. Statom motociklus, sėdam į taksi žiguliuką (šįkart trečiukas, lada 2103 !!!), taksistas pasako kur geriausia pavalgyt ir turbūt neapgauna. Vakarienė puiki, ant upės kranto, paskui keletas kilometrų namo į viešbutuką kitam gale Yaremche miestelio.

Įprastas vakaras prie krepšinio telefone

2015 rugsėjo 10 dar be daiktų bandom apvažiuoti miestelį kalnais. Randam ir truputį ekstremalaus nusileidimo akmenimis, bet po žvalgybos pėsčiomis, pavyksta sėkmingai. Patikrinam suvenyrų turgelį ir važiuojam į šios dienos nakvynės vietą - Slavske.

Vėlyvą popietę atvažiuojam į Slavske. Tai kažkada buvęs slidinėjimo kurortas, o dabar tiesiog kaimelis.... Nakvynę užsisakom tame pačiame viešbutuke, kur jau buvom prieš porą metų. Nusimetam daiktus ir išlekiam ieškoti kaip užvažiuoti į Trostian kalno viršų.

Deja šitoj vietoj ir baigėsi kilimas viršun. Paklausėm vietinių, sako apvažiuokit kalną ir kitos pusės, tan yra neblogas keliukas, pakilsit. Leidžiamės žemyn, lekiam aplink tą kalną, susirandam tą kaimą, bandom kilt į viršų ir stojam net nepradėję. Nuo kalno tekėjęs vanduo prinešęs nemažų akmenų, kurie mums neįveikiami. Vėl klausiam vietinių, o tie sako - važiuokit aplink kalną iki Slavske, iš ten sako tikrai pakilsit, ten geras kelias. Tiek jie vieni apie kitus ir težino. Situaciją gelbėja mūsų viešbuty dviračius nuomojantis vaikinukas. nupasakoja kuria kryptimi važiuoti, kad galėtume pasivažinėti viršūnėmis. Minam duobėtu keliuku tuos 25-30 km, pradedam kilti į viršų, be didelių pastangų pasiekiam viršų ir mėgaujamės erdvėmis. Rodos galėtum čia važinėt mažiausiai visą dieną, deja mus spaudžia laikas, nes pradeda temti ir tenka lėkti link namų.

Vakarienei sukertam kepsnius "Hoverla" (aukščiausia Ukrainos Karpatų viršūnė) ir kaip kasdien, žiūrim krepšinį telefone.

Tai, galima sakyti, buvo paskutinė atostogų diena, nes,

2015 rugsėjo 11 startuojam link namų. Dienos tikslas - nuvažiuoti iki Kovel'io, nakvoti Ukrainoje, nes Baltarusijoj neradom booking'e jokios nakvynės vietos, kuri būtų pakeliui. Ir šiaip. Ukrainoj smagiau.

Važiuojam iki Lvovo, jame parkuojamės pačiam centre, apeinam centrines gatves pėsti, stabtelim prie kažkokios kepyklėlės, žiūrim kaip gamina štrudelius ir mus kalbina šalia stovėjęs ukrainietis. Paklausinėja apie motociklus, tada pasisako, kad jis vietinis ir išvažinėjęs karpatus. Jis papasakoja kur mes galėtume pasivažinėti kitais metais, pasikeičiam kontaktais, valgom štrudelius su kava ir važiuojam dabar jau visai nuobodžiu keliu link Kovelio. Pavakare būnam vietoj, susirandam kitą, dar pigesnį viešbutėlį, nei važiuojant į priekį, valgom šalia esančioj "Kolyboj", vėl lašiniais pamaitinam alkanus vietinius.

2015 rugsėjo 12 Liko prasukti paskutinius 520 km iki namų. Pasieny vėl pildom deklaracijas, migracines korteles, per 20 min. sulaukiam pasieniečių "malonės" ir riedam. Ramiai sau birbinam kol neateina noras pietauti. O su maistu vėl baltarusiška problema. "Šitam miestely nėra valgyklos, važiuokit dar 40 km". Šitam yra net kavinė, bet nedirba. Bet yra dar valgykla. Bet nedirba! O bet už miesto yra sanatorija, ten tikrai gausit, "bet bus prabangu ir brangu". Imam tą prabangą... Randam gražiai sutvarkytą aplinką, didžiulė aptverta sanatorijos teritorija, saugoma sargų. Sargas suabejoja ar mes gausim valgyt, bet parodo kur rasti kavinę. Kavinėj pasiūlo šaldytų delno dydžio picų. Bet sutinka paskambinti į valgyklą ir paklausti ar gautume kompleksinių pietų. Čia jau šypsosi laimė, parodo kuria kryptim eiti, surandam valgyklą, pataikom per virtuvę, pasisakom kas tokie ir gaunam 2 porcijas kompleksinių pietų - sriuba, gabalas keptos sprandinės ir kompotas. Susimokam ~600 000 rublių. Nepigu.. Apie 3€ dviems. Po 1,5€. O maistas kokybiškas, gana skanu.

Sukam toliau, stabtelim Gardine, pereinam centrine pėsčiųjų gatve, išgeriam kavos ir dar po poros valandų mes namuose. Viso 3316 Km per 8 dienas. Kitais metais daugiau laiko reikės kalnams...

na ir dar iš piniginės - nesugebėjau išleisti visų likusių. Čia yra 1,45€:

Na ir filmukas čia:

2015-09-22